Ar naujoji atominė elektrinė bus statoma už Lietuvos gyventojų pinigus?
Skubiai sušaukusi neeilinę sesiją, Seimo valdančioji dauguma: konservatoriai, Liberalų sąjūdis bei Liberalo ir centro sąjunga, priėmė konservatorių partijos atstovų inicijuotą naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymą, kuriuo atsisakė riboti elektros energetikos įmonių pelną. Atrodytų, kad tokia skuba yra būtina tam, kad būtų priimtas teisės aktas, kuris pagerintų elektros vartotojų, t.y. visų Lietuvos žmonių gyvenimą ir, galbūt, sumažintų elektros energijos kainą. Tačiau iš tikrųjų konservatorių pataisų esmė buvo kita — sudaryti galimybę vienoms turtingiausių ir pelningiausių įmonių Lietuvoje — elektros energetikos bendrovėms — gauti dar didesnį pelną visų elektros vartotojų, t.y Lietuvos žmonių, sąskaita.
Elektros energetikos bendrovių pelnus ribojantis įstatymas buvo priimtas 2009 m. viduryje Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskich iniciatyva. Tada Seimas pritarė pasiūlymui keisti Elektros energetikos įstatymą ir apriboti elektros skirstytojų pelnus. V. Uspaskich pasiūlyme buvo numatyta, kad elektros skirstytojų pelnas negali būti didesnis kaip 5 proc. Akivaizdu, kad ši pataisa buvo nenaudinga elektros energetikos bendrovėms, bet naudinga paprastiems vartotojams. Neišvengiamai kyla klausimas, kas atsitiko, jog konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma pradėjo rūpintis didėjančiais energetikos įmonių pelnais.
Logiškai mąstant peršasi dvi išvados. Pirma — tiesioginis suinteresuotumas, nes įtakingų Kauno konservatorių valdomos įmonės tiesiogiai dalyvauja su energetika susijusiame versle. Antra — panaikinus pelno apribojimą, sudaroma galimybė didinti elektros kainą vartotojams, o gauto pelno sąskaita statyti naują atominę elektrinę.
Panaikinus pelno ribą, elektros versle dalyvaujančių ūkio subjektų pelno marža nebus ribojama. Žinant Lietuvos patirtį, neabejoju, kad dėl šių veiksmų pakils elektros kaina. Be to, valstybės įtaka šiam sektoriui yra labai didelė, tad neturėdama pakankamai pinigų naujos atominės elektrinės statybai, kurios preliminari statybos kaina gali siekti daugiau kaip 17 milijardų litų, valstybė turės galimybę didinti elektros kainą ir taip generuoti piniginius srautus atominės elektrinės statyboms. Taigi, naujoji atominė elektrinė bus statoma už Lietuvos gyventojų pinigus, nes visi mes esame elektros vartotojai.
Esu įsitikinusi, kad jeigu valdžia planuoja statyti naują atominę elektrinę už gyventojų ir kitų elektros vartotojų pinigus, pirmiausia būtina atsiklausti Lietuvos žmonių, ar jie sutinka tai daryti. Reikia aiškiai ir suprantamai atsakyti, per kiek metų ši investicija atsipirks, kokios bus elektros kainos, kiek tuo pačiu metu gali kainuoti elektra elektros biržoje ir, pagaliau, ar naujos atominės elektrinės statyba Lietuvai yra būtina dėl ekonominių ar geopolitinių priežasčių. Nereikia pamiršti ir to, kad Energetikos ministerija negali susitvarkyti su problemomis, atsiradusiomis dėl atominės elektrinės uždarymo. Ar neatsitiks taip, kad mes savo vaikams ir vaikaičiams Lietuvoje paliksime dvi didžiules problemas, susijusias su pavojinguoju atomu?
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais už šio įstatymo priėmimą balsuoti negalėjau, nors šiame teisės akte yra ir gerų bei reikalingų pataisų.
Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos frakcijos narė
Loreta Graužinienė
