Sausio viduryje į Audito komitetą kreipėsi Seimo pirmininkė, pavesdama atsakyti ar banko „Snoras“ bankroto administratoriaus atlyginimas už darbą bei UAB „Ernst & Young“ pateiktos išvados apie banko „Snoras“ 2010 m. finansinę padėtį yra teisingos ir pagrįstos. Vykdydamas šį prašymą, Audito komitetas kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką, prašydamas iki sausio 27 d. pateikti atitinkamus dokumentus, būtinus komiteto išvadai parengti.

Nors visi šie veiksmai buvo atlikti laiku, tačiau akivaizdu, kad išsamiam „Snoro“ veiklos tyrimui jų nepakanka. Deja, veikdamas savo kompetencijos ribose, imtis papildomų veiksmų ir atlikti išsamų „Snoro“ veiklos tyrimą Seimo Audito komitetas negali, nes tam neturi pakankamai įgaliojimų, kurie turėjo būti suteikti Seimo laikinajai komisijai.

Būtent šis klausimas turėjo būti svarstomas neeilinės Seimo sesijos metu, tačiau konservatorių frakcija užblokavo komisijos dėl „Snoro“ sukūrimą Seime, nors tai buvo vienas iš esminių neeilinės Seimo sesijos darbotvarkės punktų. Taip buvo pažeistas susitarimas tarp Seimo pozicijos ir opozicijos. Savo ruožtu valdančiųjų siūlymas įpareigoti Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus atlikti parlamentinę kontrolę ir vykdyti Seimo laikinosios komisijos funkcijas atrodo absoliučiai neadekvačiai, nes Seimo statutas nesuteikia pakankamai įgaliojimų Seimo komitetui, kad būtų galima atlikti išsamų ir nešališką parlamentinį tyrimą.

Norėčiau pabrėžti, kad Audito komitetas, kaip ir kiti Seimo komitetai, vykdo parlamentinę kontrolę tik savo kompetencijos ir atsakomybės ribose. Todėl, neabejoju, kad Seimo komitetai negali pakeisti laikinosios komisijos parlamentinės kontrolės funkcijų. Be to, ne mažiau svarbi ir į komisiją kviečiamų asmenų prievolė pasižadėti sakyti tiesą, kuri yra neprivaloma svarstant klausimus komitetuose.

Įvertinusi visas šias aplinkybes, atsakingai pareiškiu, kad Seimo Audito komitetas savo kompetencijos ribose atsakingai ir laiku reagavo į susidariusią situaciją dėl „Snoro“ nacionalizavimo ir likvidavimo procesų bei atliko visus būtinus veiksmus. Belieka tik spėlioti, kodėl valdantieji — konservatoriai ir liberalai — taip aršiai priešinasi laikinosios komisijos dėl „Snoro“ veiklos sukūrimui.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja
Loreta Graužinienė

Logiškai mąstant peršasi dvi išvados. Pirma — tiesioginis suinteresuotumas, nes įtakingų Kauno konservatorių valdomos įmonės tiesiogiai dalyvauja su energetika susijusiame versle. Antra — panaikinus pelno apribojimą, sudaroma galimybė didinti elektros kainą vartotojams, o gauto pelno sąskaita statyti naują atominę elektrinę.

Panaikinus pelno ribą, elektros versle dalyvaujančių ūkio subjektų pelno marža nebus ribojama. Žinant Lietuvos patirtį, neabejoju, kad dėl šių veiksmų pakils elektros kaina. Be to, valstybės įtaka šiam sektoriui yra labai didelė, tad neturėdama pakankamai pinigų naujos atominės elektrinės statybai, kurios preliminari statybos kaina gali siekti daugiau kaip 17 milijardų litų, valstybė turės galimybę didinti elektros kainą ir taip generuoti piniginius srautus atominės elektrinės statyboms. Taigi, naujoji atominė elektrinė bus statoma už Lietuvos gyventojų pinigus, nes visi mes esame elektros vartotojai.

Esu įsitikinusi, kad jeigu valdžia planuoja statyti naują atominę elektrinę už gyventojų ir kitų elektros vartotojų pinigus, pirmiausia būtina atsiklausti Lietuvos žmonių, ar jie sutinka tai daryti. Reikia aiškiai ir suprantamai atsakyti, per kiek metų ši investicija atsipirks, kokios bus elektros kainos, kiek tuo pačiu metu gali kainuoti elektra elektros biržoje ir, pagaliau, ar naujos atominės elektrinės statyba Lietuvai yra būtina dėl ekonominių ar geopolitinių priežasčių. Nereikia pamiršti ir to, kad Energetikos ministerija negali susitvarkyti su problemomis, atsiradusiomis dėl atominės elektrinės uždarymo. Ar neatsitiks taip, kad mes savo vaikams ir vaikaičiams Lietuvoje paliksime dvi didžiules problemas, susijusias su pavojinguoju atomu?

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais už šio įstatymo priėmimą balsuoti negalėjau, nors šiame teisės akte yra ir gerų bei reikalingų pataisų.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos frakcijos narė
Loreta Graužinienė

Šalies vadovė susitikimo metu palietė pačius aktualiausius valstybės ir žmonių gyvenimo klausimus. Tačiau daugiausia dėmesio buvo skirta ekonominei situacijai ir finansams.

Anot šalies vadovės, stabilumas valstybėje priklausys nuo politinės valios priimant finansinę drausmę užtikrinančius sprendimus, nuo atsakingo biudžeto lėšų ir ES paramos naudojimo, efektyvaus valstybės turto valdymo, griežtesnės viešųjų pirkimų, mokesčių surinkimo ir monopolijų piktnaudžiavimo kontrolės. Būtent šiuos klausimus visą laiką kėlė mano vadovaujamas Seimo Audito komitetas ir visa Darbo partijos frakcija.

Ne kartą raginome stiprinti fiskalinę drausmę, tačiau tuo pačiu pabrėžėme, kad veiksmai turi būti protingai pamatuoti. Fiskalinė drausmė turi būti nukreipta ne į darbo užmokesčio mažinimą, o į visų kitų — nebūtinų — išlaidų karpymą. Tai yra nereikalingos komandiruotės, įvairiausios studijos ir konsultavimo paslaugos, kurios kainuoja milžiniškus pinigus. Esu įsitikinusi, kad krizės sąlygomis mokėti 100 tūkst. Lt ekspertams ir konsultantams dėl ministerijų struktūrinių pertvarkų tyrimų darbų atlikimo, kuriais vėliau niekas nesinaudoja, yra ne tik neracionalu, bet galimai nusikalstamas valstybės pinigų švaistymas. Vien ekspertų samdymui per pirmus devynis 2011 m. mėnesius ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido 7,2 mln. Lt.

Prezidentė pakartojo mūsų išsakytas mintis dėl nepamatuotai didelių sąmatų, numatytų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 m. Seimo valdybos sprendimu Audito komitetas turi nuolatinę pirmininkavimo išlaidų kontrolę ir jau du kartus prašė Vyriausybės sumažinti numatytas sąmatas, peržiūrint numatytas išlaidas komandiruotėms ir logistikai. Tai tiesiogiai susiję su Prezidentės išsakytomis mintimis apie tai, kad už mus žymiai turtingesnė Danija sugebėjo patvirtinti per pusę mažesnį biudžetą pirmininkavimui.

Taip pat Prezidentė paragino Vyriausybę užtikrinti socialinį teisingumą ir pareiškė, kad šiemet būtina didinti minimalią algą. Darbo partija nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad minimali alga per artimiausius trejus metus turi pasiekti 1 500 Lt. Esame įsitikinę, kad tai yra būtina tam, kad žmonės galėtų išlaikyti savo šeimas ir užtikrinti elementarų pragyvenimo lygį. Žmonių gerovės užtikrinimas visada turi būti bet kurios valdžios prioritetas.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos frakcijos narė
Loreta Graužinienė

Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa,
O kaip surasti tą gražiausią žodį
Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei…

M. Martinaitis

Skelbkime kitiems ramybę lūpomis bei širdimi, apgaubkime visus savo meile bei gerumu.

Linksmų šventų Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų.

Lietuvos Respublikos Seimo narė,
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja
Loreta Graužinienė

Seimo nariai, kitų metų valstybės biudžeto projektą grąžinę tobulinti Vyriausybei, neabejoja, kad didelių permainų atsiras ir dėl „Snoro“ banko bankroto paskelbimo. Parlamentarai mano, kad iš projekto reikia išbraukti šimtus eilučių, kuriose nurodomos nebūtinoms išlaidoms numatytos sumos.

Beribė fantazija

Pakartotinis biudžeto svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 dieną. O iki to laiko Vyriausybė jį privalės patobulinti. Tiesa, projekto grąžinimas nėra tiesiogiai susijęs su „Snoro“ istorija. Paprasčiausiai parlamentarai atkreipė dėmesį į pernelyg optimistinį lėšų surinkimą ir pastebėjo pernelyg daug nebūtinų išlaidų. Tačiau komiškiausia, kad Seimo nariai, biudžeto svarstymo metu pritarę būtinybei mažinti išlaidas, patys kelias savaites teikė įvairius siūlymus, kaip tas išlaidas padidinti.

Seimo nariai papildomo finansavimo šaltiniais dažniausiai nurodė valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažinimą, valstybės investicijų 2012-2014 metams asignavimų mažinimą.

Numatyta išlaidauti

Seimo audito komiteto, kuris nepritarė pateiktam biudžeto projektui, pirmininkė Loreta Graužinienė „Respublikai“ sakė, kad pritarti nebuvo galima dėl planuojamo didelio išlaidavimo.

„Numatyta pinigus leisti įvairiems mokymams, kurių nauda abejotina. Arba, pavyzdžiui, milijonas litų skirta darbo vietoms kompiuterizuoti, o tai tikrai nėra pirmos būtinybės dalykas. Žinant sudėtingą finansinę situaciją, tai tikrai galima atidėti. Atlyginimą gauti yra svarbiau nei turėti kompiuterį ant stalo. Taip pat šimtai milijonų litų numatyti informacinėms technologijoms diegti. Tobulėti reikia, bet pirmiausiai reikia duoti žmonėms pavalgyti ir vaikus išleisti į mokyklą, lėšų vaistams nusipirkti. O informacines technologijas galima atidėti vėlesniems laikams, kai pagerės ekonominė situacija. Arba, pavyzdžiui, ar pirmo būtinumo yra kaimo vietovių šiferio stogų programa? Ir tokių nebūtinų programų yra labai daug“, – vardijo L.Graužinienė.

Seimūnė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės investicijų programoje numatyta daugybė mokyklų, vaikų darželių, kitų objektų renovacijų. Anot L.Graužinienės, nepasibaigus sunkmečiui geriau naujų objektų nepradėti renovuoti, o baigti jau pradėtus darbus, nes jų užtęsimas brangiai kainuoja.

„Juo labiau kad pinigų srautams negalės neatsiliepti ir padėtis „Snore“. Juk maždaug per mėnesį indėliams grąžinti reikės maždaug 2 mlrd. litų. Tai yra reikšminga suma, į kurią reikia atsižvelgti. Taip pat reikia prisiminti, kad dėl „Snoro“ bankroto gali padaugėti įmonių bankrotų. O tada nesurinksime planuoto pelno mokesčio. Be to, bankrotai – tai ir bedarbiai, ir socialinės išmokos, ir papildomos išlaidos ir t.t.“, – sakė L.Graužinienė.

Nepagrįstas optimizmas

Seimo narys Vytautas Gapšys mano, kad ne tik išlaidos išdėstytos netinkamai, bet ir pajamų planas nepagrįstas.

„Mes matome daugiau negu milijardą litų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio. Ir tai signalizuoja tik viena: premjeras užtikrins nuolatinį kainų augimą. Mes matome augimą iš gyventojų pajamų mokesčio ir, žinoma, pažadus panaudoti per 7 mlrd. iš ES fondų, nors tuo seniai jau niekas nebetiki, o po aštuonių mėnesių mes buvome panaudoję mažiau nei 40 proc.“, – dėstė V.Gapšys.

Parengta pagal dienraštį “Respublika”

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/snoro_bankrotas_gali_sujaukti_valstybes_biudzeta/,coments.1

L. Graužinienė pristatė Seime svarstomo 2012 m. biudžeto projektą, buhalterinės apskaitos įstatymo projekto pakeitimus. Susitikime buvo aptartas buhalterių statuso įteisinimo klausimas, bankų problemos, pasikeitusi mokesčių politika ir kiti aktualūs klausimai. Atsižvelgiant į susikaupusių klausimų svarbumą ir įvairovę susitikimas buvo konstruktyvus.

Alytaus miesto buhalterių asociacijos narės džiaugiasi Seimo narės L. Graužinienės apsilankymu ir šiltu bendravimu, dėkojo už suteiktą profesionalią informaciją.

Administratorė Rasa Opolskienė

Ketvirtadienį, spalio 13 d. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė susitiko su Vilniaus kooperacijos kolegijos studentais.

               Minėdami Tarptautinę mokytojų dieną Ukmergės rajono pedagogai sulaukė išskirtinio Seimo narės Loretos Graužinienės dėmesio. Ji kiekvienam pedagogui, per ugdymo įstaigas, atsiuntė savo asmeninį sveikinimą.

Artėjant savaitgaliui, Seimo narė 18 pedagogų pakvietė pasisvečiuoti Seime. Apžiūrėtos parlamentarų posėdžių patalpos, aplankyta plenarinių posėdžių salė, kartu nusifotografuota. L. Graužinienė papasakojo apie Seimo narių dienotvarkę, darbą.

Po apsilankymo Seime pedagogai buvo pakviesti į Nacionalinį akademinį dramos teatrą, kur žiūrėjo premjerinį spektaklį „Chaosas“.

Seimo narė pasveikino visus susirinkusiuosius, pasidžiaugė pasiektais rezultatais, kurių dėka auditoriai tapo labiau vertinami visuomenės. 

Buvo trumpai apžvelgtas bendras auditorių bei įstatymų leidėjų darbas tobulinant apskaitą bei auditą reglamentuojančius nacionalinius teisės aktus, pristatyti įstatymai, kurie buvo arba yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo audito komitete. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad 2011 metais komitete bus svarstomi įstatymų projektai, susiję su buhalterine apskaita, finansine atskaitomybe, mokesčiais, vidaus, išorės ir valstybiniu auditu. “Kiek didesnis dėmesys šiemet bus skiriamas buhalterinei apskaitai bei finansinei atskaitomybei, kadangi atėjo laikas peržiūrėti nacionalinius teisės aktus reglamentuojančius apskaitą ir pradėti diskusijas dėl buhalterinės apskaitos kokybės užtikrinimo Lietuvoje”, – sakė Seimo audito komiteto pirmininkė Loreta Graužininė

Gegužės 18 d. Audito komiteto posėdyje, dalyvaujant Valstybės kontrolės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, buvo svarstomi 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio audito bei Privalomojo sveikatos draudimo audito rezultatai.

Audito komitetas posėdžio metu akcentavo, kad pagrindinė problema yra tai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nėra nustatoma fondo biudžeto rezervo suma ir viršplaninių lėšų naudojimo tvarka. Svarstydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, Audito komitetas ne kartą yra siūlęs ir rekomendavęs, kad fondo rezervo suma būtų patvirtinta įstatyme, tačiau šiam pasiūlymui nepritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Šiuo atveju negalima vertinti lėšų naudojimo efektyvumo užmirštant ir neatsižvelgiant į vieną iš pagrindinių ir svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą, į Valstybinės ligonių kasos, kaip valstybės institucijos, misiją, kad ji, kaip sveikųjų ir sergančiųjų garantas, turi užtikrinti apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodama jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodama lėšas, neišnaudojo visų galimybių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas panaudoti efektyviau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad „tenka apgailestauti, kad šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitete dėl šios ataskaitos Valstybės kontrolė buvo spaudžiama politikų. Noriu pažymėti, kad Valstybės kontrolės nepriklausomumas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir šios institucijos pareiga prižiūrėti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami laikantis įstatymų ir pagal jų tikslinę paskirtį. Tiesiog nesuprantama, kodėl gautos palūkanos už terminuotus indėlius Seimo Sveikatos reikalų komitetui tapo svarbesnės negu mūsų žmonių sveikata“.

Audito komitetas pabrėžė, jog itin svarbu išspręsti įstatymuose iškilusius netikslumus ir spragas, ir rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams kuo skubiau pateikti įstatymų pakeitimų projektus, kad tokios situacijos nesikartotų, kad valstybės institucijos nepamirštų žmogaus vertybių ir savo pareigos tarnauti žmogui.