Kaip kiekvienas iš mūsų pastebime ir džiaugiamės atsigaunančios gamtos želmenimis, taip ir savo sielose turėtume pajusti dvasinės atgaivos spindulius. Atsinaujinantis žalias žemės rūbas leidžia iš naujo patikėti gamtos, tikėjimo stebuklu, o kartu ir žmogaus dvasios galia.

Tegul Šv. Velykos būna tikra Prisikėlimo šventė, suburianti mus visus kartu.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja
Loreta Graužinienė

Tokiu būdu naujai suformuotai valdančiajai koalicijai nereikėtų kartoti savo pirmtakų klaidų ir skubėti naktimis priimti naujus įstatymus, pridarant begalę klaidų, kurių kartoti naujasis Seimas tiesiog neturės teisės.

Yra dar vienas, ne mažiau svarbus argumentas už pirmalaikius parlamento rinkimus. Niekam ne paslaptis, kad šios sudėties Seimas yra tiesiog nepajėgus priimti svarbių sprendimų, o ministrų kabinetas negalės konstruktyviai dirbti dėl tvyrančios įtampos tarp koalicijos partnerių. Apie kokią valstybės valdymo kokybę galima kalbėti šioje situacijoje? Tad kam tempti laiką dar septynis mėnesius, jeigu jokių svarbių sprendimų ši valdančioji koalicija vis tiek nebus pajėgi priimti?

Tenka tik apgailestauti, kad valdantieji taip ir neišgirdo Prezidentės Dalios Grybauskaitės prieš šią Seimo sesiją išsakytų raginimų susitelkti svarbiausiems darbams stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Konservatorių vadovaujama Vyriausybė vis dar nesugebėjo parlamentui pateikti šių projektų, o ir pati valdančioji koalicija neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu.

Būtina atsiklausti žmonių nuomonės dėl atominės elektrinės
Todėl dar daugiau prasmės pirmalaikiai rinkimai įgauna padažnėjusių diskusijų apie referendumą dėl atominės elektrinės (AE) fone. Neabejoju, kad mes, kaip Seimo nariai, tiesiog neturime teisės balsuoti dėl šaliai svarbių energetinių projektų neįsiklausę į žmonių nuomonę. Vyriausioji rinkimų komisija suteikė teisę iniciatyvinei grupei rinkti prašus dėl referendumo, tad parlamentarai privalo palaukti rezultatų. Būtų natūralu ir logiška pirmalaikius Seimo rinkimus rengti kartu su referendumu dėl naujos AE.

Aš referendumui pritariu, nes tai yra labai svarbus klausimas, kuris susijęs ne tik su statybų ir elektros energijos kainos klausimais, bet ir su mūsų žmonių saugumu. Juk įvykiai Japonijoje parodė, kad ką bekalbėtų apie atominės energetikos saugumą ir švarą, nelaimės vis tiek atsitinka, o branduolinės katastrofos atveju mūsų Lietuvos tiesiog neliktų. Todėl kiekvienas Seimo narys, ypatingai vienmandatininkas, turėtų aptarti šiuos klausimus su savo rinkėjais, o pirmalaikiai Seimo rinkimai kartu su referendumu tam būtų puiki paspirtis.

Kai kas galėtų paprieštarauti, kad rengdami referendumą dėl AE statybų rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę. Tačiau ar tikrai mes būsime tokie nepriklausomi, pastatę naują elektrinę? Po diskusijų su specialistais supratau, kad pastačius naują AE mes turėsime integruotis į tą pačią energetinę sistemą, kurioje be Rusijos dalyvavimo niekaip neapsieisime. Be to, tai dar nereiškia, kad atpigs elektros energija. Tad turime būti atviri sau ir kitiems — naujoji AE labiausiai reikalinga mums ir mūsų sąjungininkams dėl geopolitinių priežasčių. Būtent šį faktą mes turime paaiškinti žmonėms ir atsiklausti jų nuomonės.

Energetinius projektus turi priiminėti brandesnis Seimas
Tačiau net jeigu žmonės pasisakys už AE statybas Lietuvoje, esu įsitikinusi, kad svarbius energetinius projektus turėtų priiminėti žymiai brandesnės sudėties, mažiau fragmentuotas Seimas negu turime dabar. Niekam ne paslaptis, kad daugiau kaip pusė šio Seimo narių apskritai nieko neišmano ekonomikoje, energetikoje ar finansuose. Užtat jie sėkmingai vaidina serialuose, dainuoja ir pasakoja apie savo meilės nuotykius. Šį politinį cirką mes stebime ketvirtus metus, tad kuo skubiau jis pasibaigs, tuo greičiau galėsime priimti mūsų valstybei ir ateities kartoms svarbius sprendimus.

Ar užteks valdantiesiems ryžto pritarti pirmalaikiams rinkimams? Kol kas tokius šansus vertinu 50/50. Manau, kad tai priklausys nuo to, kiek konservatorių parlamentarai sugebės išlaikyti tuos trupinėlius, kurie liko nuo jų moralinio ir vertybinio autoriteto. Jeigu dešiniesiems tikrai rūpi žmonių ir valstybės interesai, o ne šiltos vietos parlamente, jie turėtų pritarti pirmalaikiams rinkimams. Tačiau tai yra ne tik politinis, bet ir vertybinis klausimas, juk anksčiau laiko netekęs Seimo nario mandato kiekvienas parlamentaras prarastų apie 40 tūkstančių litų, o atsižvelgiant į dabartinius reitingus, tik nedaugelis konservatorių gali tikėtis vėl pateikti į Seimą.

Balandžio 10 dieną Seimo nariai balsuos dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Tada ir paaiškės kas kam svarbiau — vertybiniai ir valstybiniai reikalai, ar kiekvieno asmeninė materialinė gerovė.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja
Loreta Graužinienė

Ta diena buvo pergalingos kovos džiaugsmo diena. 1990-ųjų kovo 11-ąją išsipildė daugumos slapta puoselėtos viltys, kurios ilgą laiką atrodė neįmanomos. Mes vėl tapome laisvi, atkūrėme savo nepriklausomą Lietuvos valstybę, tuo nustebindami nemažą dalį pasaulio. Tuomet visi buvome kupini ryžto ir tikėjimo, kad savo atkakliu darbu sugebėsime sukurti tvirtą ir teisingą Lietuvą.

Dvidešimt antrą kartą minėdami šią dieną, nepamirškime savo puoselėtų idealų, neatsisakykime siekių nelengvame jaunos nepriklausomos valstybės kūrimo kelyje. Būkime kantrūs, stiprūs ir nenuleiskime rankų. Tegu ta vienybės ir kūrybingos vilties dvasia būna gyva visada.

Darbo partijos pirmininko pavaduotoja,
Seimo Audito komiteto pirmininkė
Loreta Graužinienė

Skubotas FNTT vadovų atleidimas iš pat pradžių atrodė labai keistai. Juo labiau, kad juos atleidęs vidaus reikalų ministras pateikė tik du motyvus — dviprasmiškus melo detektoriaus parodymus ir kažkokią pažymą iš Valstybės saugumo departamento, kurios turinys iki šiol yra nežinomas. Vidaus reikalų ministerijoje nebuvo atlikta jokių vidinių tyrimų ir net prokuratūra nematė pagrindo pradėti tyrimo. Seimo Antikorupcijos komisija, išnagrinėjusi R. Palaičio veiksmus, nustatė, kad atleidžiant FNTT vadovus buvo remiamasi labai keistu įstatymo straipsniu, tačiau vis dėl to R. Palaičiui užteko ryžo atleistų du gerai dirbančius profesionalius pareigūnus. Nenuostabu, kad tokie jo veiksmai sukėlė prieštaringą reakciją visuomenėje, o Seimas ėmėsi šios istorijos tyrimo.

Labai daug aštrių žodžių ir nepagrįstų kaltinimų teko išgirsti Seimo Antikorupcijos komisijai, tyrusiai FNTT vadovų atleidimo aplinkybes, iš R. Palaičio bei jį delegavusios Liberalų ir centro sąjungos vadovų. Neabejoju, kad parlamentinės partijos atstovai turėtų susilaikyti nuo tokios kritikos, nes Seimas yra tautos atstovybė, o Seimo narių teisės ir pareigos yra apibrėžtos aukščiausiame šalies teisės akte — Konstitucijoje. Todėl Seimas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, ne tik gali, bet net privalo atlikti tyrimus dėl veiksmų, kurie kelia abejonių. Šiuo atveju Seimas pasielgė principingai ir pavedė atlikti FNTT vadovų atleidimo istorijos tyrimą ne tik Antikorupcijos komisijai, bet ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Manau, kad Seimo komisijos ir jose dirbusieji parlamentarai savo darbą atliko greitai, efektyviai ir ryžtingai.

Kaip žinia, kai kurie teisininkai sukritikavo Seimo komisijas dėl to, kad jos peržengė savo kompetencijos ribas. Tai manęs nenustebino, juk viename iš komisijos išvadų punkte buvo parašyta apie Lietuvoje įsigaliojančius teisininkų klanus bei jų keliamą grėsmę. Tad minimas teisininkų pasipiktinimas yra natūralus. Tačiau mes, Seimo nariai, neturime jautriai reaguoti į tokius pasisakymus. Kiekvienas Seimo narys turi sąžiningai atlikti tai, ką jam pavedė tauta.

Man nekyla nė menkiausios abejonės, kad po visų šių įvykių vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pats turi trauktis iš savo posto. Ministro veiksmai sukūrė nereikalingą įtampą valstybėje ir atvedė šalį į politinę aklavietę, todėl vienintelis logiškas ir teisingas sprendimas būtų jo atsistatydinimas nelaukiant prezidentės sprendimo ir kuo greitesnis valdančiosios koalicijos darbo ritmo atkūrimas.

Tačiau R. Palaičio atsistatydinimas arba atstatydinimas neišspręs FNTT vadovų grąžinimo į darbą problemos. Mano manymu, šis klausimas yra žymiai rimtesnis nei vidaus reikalų ministerijos vadovo likimas. Matau kelias išeitis iš šitos situacijos.

Kaip žinia, Seimo Darbo partijos frakcija inicijavo parašų rinkimą laikinosios komisijos sukūrimui FNTT vadovų atleidimo istorijai tirti. Manau, kad FNTT vadovų grąžinimo į darbą klausimas galėtų būti vienas iš pagrindinių šios komisijos darbo tikslų. Juk Seimo komisijos išvados tvirtinamos nutarimu, o tai žymiai svarbesnis dokumentas nei paprastos Seimo komisijos išvada.

Yra ir dar vienas variantas — tai pačių valdančiųjų siūlymai Vyriausybei panaikinti vidaus reikalų ministro įsakymą dėl FNTT vadovų atleidimo ir taip atstatyti juos šiuose pareigose.

Be to, Seimas galėtų svarstyti galimybę Antikorupcijos komisijos išvados arba jos dalies pagrindu išreikšti bendrą nuomonę Seimo nutarimu ir įpareigoti vidaus reikalų ministrą grąžinti FNTT vadovus į darbą. Tad kelių FNTT vadovų atstatymui savo pareigose yra. Viskas priklauso nuo Seimo valios.

Tačiau atskiro dėmesio šioje istorijoje vertas šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo. Ne paslaptis, kad jos netiesiogiai išreikštas R. Palaičio veiksmų palaikymas nemažai prisidėjo prie įtemptos situacijos sukūrimo. Tokius šalies vadovės veiksmus vertinu neigiamai. Prezidentės pareiškimai palaikant R. Palaitį, o ne FNTT vadovus man pasirodė keisti. Dar keistesnis man atrodo jos bandymas toliau eskaluoti situaciją ir tempti laiką dėl R. Palaičio atleidimo ir dar labiau aštrinti bei kurstyti aistras valdančiojoje daugumoje.

Be jokios abejonės, tokie D. Grybauskaitės veiksmai neprisideda prie valstybės stabilumo, juo labiau, kai iki rinkimų liko apie aštuonis mėnesius. Manau, kad šioje situacijoje prezidentė turėtų atsisėsti prie bendro stalo su Seimo Pirmininke bei Vyriausybės vadovu, kartu surasti išeitį iš susiklosčiusios situacijos bei baigti šios problemos eskalavimą.

Darbo partijos pirmininko pavaduotoja,
Seimo Audito komiteto pirmininkė
Loreta Graužinienė

Mieli Ukmergės krašto žmonės, šios gražios Valstybės atkūrimo šventės proga linkiu visiems vienybės, darnos, atkaklumo kurti nepriklausomos Lietuvos dabartį ir ateitį, tęsiant istorines tautos gražiąsias tradicijas ir puoselėjant aukščiausias dvasines vertybes.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja
Loreta Graužinienė

Sausio viduryje į Audito komitetą kreipėsi Seimo pirmininkė, pavesdama atsakyti ar banko „Snoras“ bankroto administratoriaus atlyginimas už darbą bei UAB „Ernst & Young“ pateiktos išvados apie banko „Snoras“ 2010 m. finansinę padėtį yra teisingos ir pagrįstos. Vykdydamas šį prašymą, Audito komitetas kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką, prašydamas iki sausio 27 d. pateikti atitinkamus dokumentus, būtinus komiteto išvadai parengti.

Nors visi šie veiksmai buvo atlikti laiku, tačiau akivaizdu, kad išsamiam „Snoro“ veiklos tyrimui jų nepakanka. Deja, veikdamas savo kompetencijos ribose, imtis papildomų veiksmų ir atlikti išsamų „Snoro“ veiklos tyrimą Seimo Audito komitetas negali, nes tam neturi pakankamai įgaliojimų, kurie turėjo būti suteikti Seimo laikinajai komisijai.

Būtent šis klausimas turėjo būti svarstomas neeilinės Seimo sesijos metu, tačiau konservatorių frakcija užblokavo komisijos dėl „Snoro“ sukūrimą Seime, nors tai buvo vienas iš esminių neeilinės Seimo sesijos darbotvarkės punktų. Taip buvo pažeistas susitarimas tarp Seimo pozicijos ir opozicijos. Savo ruožtu valdančiųjų siūlymas įpareigoti Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus atlikti parlamentinę kontrolę ir vykdyti Seimo laikinosios komisijos funkcijas atrodo absoliučiai neadekvačiai, nes Seimo statutas nesuteikia pakankamai įgaliojimų Seimo komitetui, kad būtų galima atlikti išsamų ir nešališką parlamentinį tyrimą.

Norėčiau pabrėžti, kad Audito komitetas, kaip ir kiti Seimo komitetai, vykdo parlamentinę kontrolę tik savo kompetencijos ir atsakomybės ribose. Todėl, neabejoju, kad Seimo komitetai negali pakeisti laikinosios komisijos parlamentinės kontrolės funkcijų. Be to, ne mažiau svarbi ir į komisiją kviečiamų asmenų prievolė pasižadėti sakyti tiesą, kuri yra neprivaloma svarstant klausimus komitetuose.

Įvertinusi visas šias aplinkybes, atsakingai pareiškiu, kad Seimo Audito komitetas savo kompetencijos ribose atsakingai ir laiku reagavo į susidariusią situaciją dėl „Snoro“ nacionalizavimo ir likvidavimo procesų bei atliko visus būtinus veiksmus. Belieka tik spėlioti, kodėl valdantieji — konservatoriai ir liberalai — taip aršiai priešinasi laikinosios komisijos dėl „Snoro“ veiklos sukūrimui.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja
Loreta Graužinienė

Logiškai mąstant peršasi dvi išvados. Pirma — tiesioginis suinteresuotumas, nes įtakingų Kauno konservatorių valdomos įmonės tiesiogiai dalyvauja su energetika susijusiame versle. Antra — panaikinus pelno apribojimą, sudaroma galimybė didinti elektros kainą vartotojams, o gauto pelno sąskaita statyti naują atominę elektrinę.

Panaikinus pelno ribą, elektros versle dalyvaujančių ūkio subjektų pelno marža nebus ribojama. Žinant Lietuvos patirtį, neabejoju, kad dėl šių veiksmų pakils elektros kaina. Be to, valstybės įtaka šiam sektoriui yra labai didelė, tad neturėdama pakankamai pinigų naujos atominės elektrinės statybai, kurios preliminari statybos kaina gali siekti daugiau kaip 17 milijardų litų, valstybė turės galimybę didinti elektros kainą ir taip generuoti piniginius srautus atominės elektrinės statyboms. Taigi, naujoji atominė elektrinė bus statoma už Lietuvos gyventojų pinigus, nes visi mes esame elektros vartotojai.

Esu įsitikinusi, kad jeigu valdžia planuoja statyti naują atominę elektrinę už gyventojų ir kitų elektros vartotojų pinigus, pirmiausia būtina atsiklausti Lietuvos žmonių, ar jie sutinka tai daryti. Reikia aiškiai ir suprantamai atsakyti, per kiek metų ši investicija atsipirks, kokios bus elektros kainos, kiek tuo pačiu metu gali kainuoti elektra elektros biržoje ir, pagaliau, ar naujos atominės elektrinės statyba Lietuvai yra būtina dėl ekonominių ar geopolitinių priežasčių. Nereikia pamiršti ir to, kad Energetikos ministerija negali susitvarkyti su problemomis, atsiradusiomis dėl atominės elektrinės uždarymo. Ar neatsitiks taip, kad mes savo vaikams ir vaikaičiams Lietuvoje paliksime dvi didžiules problemas, susijusias su pavojinguoju atomu?

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais už šio įstatymo priėmimą balsuoti negalėjau, nors šiame teisės akte yra ir gerų bei reikalingų pataisų.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos frakcijos narė
Loreta Graužinienė

Šalies vadovė susitikimo metu palietė pačius aktualiausius valstybės ir žmonių gyvenimo klausimus. Tačiau daugiausia dėmesio buvo skirta ekonominei situacijai ir finansams.

Anot šalies vadovės, stabilumas valstybėje priklausys nuo politinės valios priimant finansinę drausmę užtikrinančius sprendimus, nuo atsakingo biudžeto lėšų ir ES paramos naudojimo, efektyvaus valstybės turto valdymo, griežtesnės viešųjų pirkimų, mokesčių surinkimo ir monopolijų piktnaudžiavimo kontrolės. Būtent šiuos klausimus visą laiką kėlė mano vadovaujamas Seimo Audito komitetas ir visa Darbo partijos frakcija.

Ne kartą raginome stiprinti fiskalinę drausmę, tačiau tuo pačiu pabrėžėme, kad veiksmai turi būti protingai pamatuoti. Fiskalinė drausmė turi būti nukreipta ne į darbo užmokesčio mažinimą, o į visų kitų — nebūtinų — išlaidų karpymą. Tai yra nereikalingos komandiruotės, įvairiausios studijos ir konsultavimo paslaugos, kurios kainuoja milžiniškus pinigus. Esu įsitikinusi, kad krizės sąlygomis mokėti 100 tūkst. Lt ekspertams ir konsultantams dėl ministerijų struktūrinių pertvarkų tyrimų darbų atlikimo, kuriais vėliau niekas nesinaudoja, yra ne tik neracionalu, bet galimai nusikalstamas valstybės pinigų švaistymas. Vien ekspertų samdymui per pirmus devynis 2011 m. mėnesius ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido 7,2 mln. Lt.

Prezidentė pakartojo mūsų išsakytas mintis dėl nepamatuotai didelių sąmatų, numatytų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 m. Seimo valdybos sprendimu Audito komitetas turi nuolatinę pirmininkavimo išlaidų kontrolę ir jau du kartus prašė Vyriausybės sumažinti numatytas sąmatas, peržiūrint numatytas išlaidas komandiruotėms ir logistikai. Tai tiesiogiai susiję su Prezidentės išsakytomis mintimis apie tai, kad už mus žymiai turtingesnė Danija sugebėjo patvirtinti per pusę mažesnį biudžetą pirmininkavimui.

Taip pat Prezidentė paragino Vyriausybę užtikrinti socialinį teisingumą ir pareiškė, kad šiemet būtina didinti minimalią algą. Darbo partija nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad minimali alga per artimiausius trejus metus turi pasiekti 1 500 Lt. Esame įsitikinę, kad tai yra būtina tam, kad žmonės galėtų išlaikyti savo šeimas ir užtikrinti elementarų pragyvenimo lygį. Žmonių gerovės užtikrinimas visada turi būti bet kurios valdžios prioritetas.

Seimo Audito komiteto pirmininkė,
Darbo partijos frakcijos narė
Loreta Graužinienė

Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa,
O kaip surasti tą gražiausią žodį
Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei…

M. Martinaitis

Skelbkime kitiems ramybę lūpomis bei širdimi, apgaubkime visus savo meile bei gerumu.

Linksmų šventų Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų.

Lietuvos Respublikos Seimo narė,
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja
Loreta Graužinienė

Seimo nariai, kitų metų valstybės biudžeto projektą grąžinę tobulinti Vyriausybei, neabejoja, kad didelių permainų atsiras ir dėl „Snoro“ banko bankroto paskelbimo. Parlamentarai mano, kad iš projekto reikia išbraukti šimtus eilučių, kuriose nurodomos nebūtinoms išlaidoms numatytos sumos.

Beribė fantazija

Pakartotinis biudžeto svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 dieną. O iki to laiko Vyriausybė jį privalės patobulinti. Tiesa, projekto grąžinimas nėra tiesiogiai susijęs su „Snoro“ istorija. Paprasčiausiai parlamentarai atkreipė dėmesį į pernelyg optimistinį lėšų surinkimą ir pastebėjo pernelyg daug nebūtinų išlaidų. Tačiau komiškiausia, kad Seimo nariai, biudžeto svarstymo metu pritarę būtinybei mažinti išlaidas, patys kelias savaites teikė įvairius siūlymus, kaip tas išlaidas padidinti.

Seimo nariai papildomo finansavimo šaltiniais dažniausiai nurodė valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažinimą, valstybės investicijų 2012-2014 metams asignavimų mažinimą.

Numatyta išlaidauti

Seimo audito komiteto, kuris nepritarė pateiktam biudžeto projektui, pirmininkė Loreta Graužinienė „Respublikai“ sakė, kad pritarti nebuvo galima dėl planuojamo didelio išlaidavimo.

„Numatyta pinigus leisti įvairiems mokymams, kurių nauda abejotina. Arba, pavyzdžiui, milijonas litų skirta darbo vietoms kompiuterizuoti, o tai tikrai nėra pirmos būtinybės dalykas. Žinant sudėtingą finansinę situaciją, tai tikrai galima atidėti. Atlyginimą gauti yra svarbiau nei turėti kompiuterį ant stalo. Taip pat šimtai milijonų litų numatyti informacinėms technologijoms diegti. Tobulėti reikia, bet pirmiausiai reikia duoti žmonėms pavalgyti ir vaikus išleisti į mokyklą, lėšų vaistams nusipirkti. O informacines technologijas galima atidėti vėlesniems laikams, kai pagerės ekonominė situacija. Arba, pavyzdžiui, ar pirmo būtinumo yra kaimo vietovių šiferio stogų programa? Ir tokių nebūtinų programų yra labai daug“, – vardijo L.Graužinienė.

Seimūnė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės investicijų programoje numatyta daugybė mokyklų, vaikų darželių, kitų objektų renovacijų. Anot L.Graužinienės, nepasibaigus sunkmečiui geriau naujų objektų nepradėti renovuoti, o baigti jau pradėtus darbus, nes jų užtęsimas brangiai kainuoja.

„Juo labiau kad pinigų srautams negalės neatsiliepti ir padėtis „Snore“. Juk maždaug per mėnesį indėliams grąžinti reikės maždaug 2 mlrd. litų. Tai yra reikšminga suma, į kurią reikia atsižvelgti. Taip pat reikia prisiminti, kad dėl „Snoro“ bankroto gali padaugėti įmonių bankrotų. O tada nesurinksime planuoto pelno mokesčio. Be to, bankrotai – tai ir bedarbiai, ir socialinės išmokos, ir papildomos išlaidos ir t.t.“, – sakė L.Graužinienė.

Nepagrįstas optimizmas

Seimo narys Vytautas Gapšys mano, kad ne tik išlaidos išdėstytos netinkamai, bet ir pajamų planas nepagrįstas.

„Mes matome daugiau negu milijardą litų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio. Ir tai signalizuoja tik viena: premjeras užtikrins nuolatinį kainų augimą. Mes matome augimą iš gyventojų pajamų mokesčio ir, žinoma, pažadus panaudoti per 7 mlrd. iš ES fondų, nors tuo seniai jau niekas nebetiki, o po aštuonių mėnesių mes buvome panaudoję mažiau nei 40 proc.“, – dėstė V.Gapšys.

Parengta pagal dienraštį “Respublika”

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/snoro_bankrotas_gali_sujaukti_valstybes_biudzeta/,coments.1